Search

[patgra.ham]

Ne, aš nesu aukščiausio lygio programuotojas, nors mano darbas ir susijęs su kodais. Aš esu paprastas ,,Full Stack" kūrėjas, sėdintis viename iš tų niūrių biurų, kur langai neatsidaro, o kava – nuodinga. Kasdienybė – tai sprintai, ,,stand-up" susirinkimai ir begalinis ,,bugų" medžiojimas. Po darbo jaučiuosi taip, lyg mano smegenys būtų išspaustos kaip citrina. Reikia kažko, kas jas atkrautų, bet ne alkoholio ar serialų. Mano atradimas – ,,Vavada" kazino. Ne, ne tas stereotipinis lošimas, kai barškini monetomis ir lauki stebuklo. Čia viskas kitaip.

Prisimenu pirmą kartą. Vakaras, lietus būgnija į langą, o aš sėdžiu su nešiojamuoju kompiuteriu ant sofos. Netyčia užklydau į jų svetainę. Dizainas – minimalistinis, bet stilingas. Pagalvojau: ,,Na, ką aš galiu prarasti? Galbūt centą?". Užsiregistravau, o ten – pasiūlymai. Vienas iš jų – vavada free spins code. Jis pasirodė kaip raganos iššūkis: ,,Pabandyk, jei drįsti!". Aš drįsau. Ir žinote ką? Tai buvo ne apie pinigus. Tai buvo apie tą jaudulį, kai tu nieko nekontroliuoji, bet vis tiek tikiesi geriausio.

Pirmieji sukimai – jokio stebuklo. Bet aš nepykau. Aš tiesiog stebėjau, kaip ratai sukasi, kaip šviesos mirksi. Tai buvo tarsi meditacija, tik su šiek tiek daugiau adrenalino. Po kelių minučių – mažas laimėjimas. Penki eurai. Šyptelėjau. ,,Na, bent jau kavos pinigai". Bet tada supratau: aš ne dėl pinigų čia. Aš dėl to, kad tai pabėgimas. Pabėgimas nuo tų ,,sprintų" ir ,,bugų". Tai mano mažas nuotykis, kurį galiu patirti neišeidamas iš namų.

Po to pradėjau tyrinėti. Ne, aš nebandžiau ,,įveikti sistemos". Aš tiesiog žaidžiau. Kartais laimėdavau, kartais pralaimėdavau. Bet svarbiausia – aš mėgavausi procesu. Vienas iš mano mėgstamiausių momentų – kai radau dar vieną ,,vavada free spins code" kažkokiame forume. Nusišypsojau: ,,Tikriausiai klaida, bet pabandykime". Ir kai tie nemokami sukimai davė man nedidelį, bet malonų laimėjimą, aš supratau: gyvenime nėra garantijų, bet yra galimybių.

Kartą draugas paklausė: ,,Ar tu tikrai tiki, kad gali uždirbti iš to?". Aš atsakiau: ,,Ne. Bet aš tikiu, kad galiu mėgautis procesu. Tai kaip žvejyba. Tu sėdi, lauki, kartais nieko nepagauni, bet pats procesas – tai ramybė". Jis nesuprato. Bet man tai buvo aišku kaip dieną.

Man patinka, kad ,,Vavada" neapgaudinėja. Jie duoda tai, ką žada. Jei gauni kreditą, jis tikrai veikia. Jei laimi, pinigai ateina. Tai sukuria pasitikėjimą. Ir kai turi pasitikėjimą, gali atsipalaiduoti. Aš dažnai žaidžiu prieš miegą. Tai man padeda išsijungti nuo darbo minčių. Vietoj to, kad galvočiau apie kodo klaidas, aš galvoju, ar šiandien pasisuks laimės ratas.

Vieną vakarą buvo ypatingas. Sėdėjau, žiūrėjau į ekraną ir galvojau apie savo gyvenimą. Apie tai, kaip mes visi gyvename pagal taisykles, bet retai leidžiame sau pažeisti taisykles dėl mažo džiaugsmo. ,,Vavada" man tapo tokiu džiaugsmu. Ne, aš nerekomenduoju leisti paskutinių pinigų. Bet jei turi kelis eurus, kuriuos gali išmesti, kodėl gi ne? Tai kaip nusipirkti bilietą į kiną. Tu žinai, kad gali filmas būti blogas, bet tikisi, kad jis bus geras.

Kitas dalykas – bendruomenė. ,,Vavada" turi forumą, kur žmonės dalinasi patirtimi. Ten nėra jokios neapykantos. Tik patarimai, juokeliai, istorijos. Aš ten radau keletą draugų virtualiai. Mes kartais keičiamės kodais. Pavyzdžiui, vieną kartą gavau žinutę: ,,Ei, ar bandėte naują ,,vavada free spins code"? Jis veikia!". Ir aš pabandžiau. Ir jis tikrai veikė. Tai sukuria tą bendrystės jausmą, kurio trūksta realiame gyvenime, kai visi skuba.

Aš dažnai galvoju, kodėl žmonės bijo lošimų. Gal dėl to, kad jie mano, jog tai yra kažkoks blogis. Bet man tai yra pramoga, kaip ir bet kuri kita. Svarbiausia – kontrolė. Aš nustatau limitą: ne daugiau kaip 10 eurų per savaitę. Ir jei pralaimiu, aš nepykstu. Aš sakau: ,,Na, bent jau gerai praleidau laiką". O jei laimiu – tai premija. Vieną kartą laimėjau 50 eurų. Nusipirkau sau knygą ir šokolado. Jaučiausi kaip vaikas, kuris rado lobį.

Kartais būna dienų, kai niekas nesiseka darbe. Tada aš atsidarau ,,Vavada" ir žaidžiu paprastus žaidimus. Ne tuos, kur reikia strategijos, o tuos, kur tiesiog sukasi ratai. Tai man padeda atsijungti. Ir kai po 15 minučių grįžtu prie darbo, jaučiuosi šviežesnis. Tai tarsi mini atostogos.

Aš nemanau, kad tai blogai. Blogai yra tada, kai tu negali sustoti. Bet aš galiu. Aš žinau, kada pasakyti ,,stop". Ir būtent todėl aš rekomenduoju ,,Vavada" visiems, kurie nori šiek tiek spalvų savo pilkoje kasdienybėje. Tik atminkite: tai ne būdas praturtėti. Tai būdas praturtinti savo laiką.

Pabaigai noriu pasakyti: gyvenimas yra trumpas, kad būtų nuobodus. Jei turite porą eurų ir porą minučių, kodėl gi nepatirti nedidelio nuotykio? Ir jei jūsų pirmas bandymas bus su kodu – puiku. Tik nepamirškite šypsotis, kai ratas sustoja. Juk tai – jūsų maža pergalė prieš kasdienybę.